Pora metų mažesnes nei priklauso algas gavę policininkai, gaisrininkai ir muitininkai gali likti antrą kartą nuskriausti. Temidė jiems padėjo susigrąžinti dalį pinigų, tačiau, atrodo, palieka be delspinigių.



Juos bet kuris darbuotojas galėtų išsireikalauti iš algos nemokėjusio privataus verslininko. Delspinigiai policininkams, gaisrininkams ir muitininkams kainuotų dešimtis milijonų litų.



Vis dėlto, išsireikalauti delspinigių iš valstybės kol kas neįmanoma. Pareigūnų interesus atstovaujantys teisininkai teigia, kad tai nemažai lemia valstybei parankūs teismų sprendimai.



Lygių galimybių kontrolierė pripažįsta, jog gavusi skundą imtųsi narplioti šią problemą. Tuo tarpu Seimo atstovai ragina nesureikšminti šio klausimo ir gėdina valstybės tarnautojus neprašyti delspinigių.



Kodėl darbdavė valstybė ir darbdavys verslininkas- nelygūs



Lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei gali prisidėti darbo. Taip atsitiktų, jei bent vienas savo darbuotojams delspinigius mokėjęs verslininkas pasiskųstų, kad valstybė jį laiko "žemesniu prieš įstatymus" ir taip diskriminuoja. Daugeliui darbdavių pažįstama situacija: jei pinigų pritrūkusi įmonė neišmoka atlyginimų, teismas priteisia ir juos, ir delspinigius. Tačiau viskas priešingai, kuomet darbdavė - valstybė.



Policininkų, gaisrininkų, muitininkų pastogėse pakvipo pinigais: dvejus metus trukęs atlyginimų indeksavimo pasninkas baigsis sočiu atsigavėjimu. Prieš porą dienų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai suformavo teismų praktiką - atlyginimus valdžia privalės grąžinti. "Lietuvos žinių" kalbinti pareigūnai tvirtino anksčiau abejoję, kad LVAT teisėjai nepabūgs valdžios ir teisingai nuspręs. Dabar pareigūnai džiaugiasi suklydę.



Todėl daugelis nė nepastebėjo, kad Temidė valdžiai gražiai nusilenkė.



Milijonai delspinigių?



Įstatymai skelbia, kad jei žmogus darbo užmokesčio negavo dėl darbdavio kaltės, jis gali reikalauti delspinigių. Tiesa, ne ilgiau kaip už trejus metus. Šiuo metu įstatymais numatytas delspinigių dydis yra 0,06 proc. už kiekvieną neišmokėto atlyginimo dieną.



Kadangi metai turi 365 dienas, o treji metai - 1095, pareigūnams pareikalavus delspinigių, valstybė netektų milžiniškų sumų. Vilnietis advokatas Arūnas Marcinkevičius suskaičiavo: jei neišmokėto atlyginimo suma sudaro 800 000 litų, tai delspinigiai - apie 400 000 litų.



O kiek sudarytų delspinigiai nuo milijono, dešimties milijonų ar 200 mln.litų? Būtent tiek, anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko Raimondo Šukio, reikia sugrąžinti valstybės tarnautojams. Valstybei milijonų gaila. Valstybės galvos visada žino, kaip tuos milijonus išleisti, tačiau ne visada - iš kur jų paimti.



Kas bus, kai policininkai, muitininkai, pasieniečiai pareikalaus delspinigių?



Ot ir nepareikalaus!



Dažnas nesupranta, kas blogo, kad atlyginimų bylas nagrinėjantys teismai nurodė atsakovais patraukti teritorines įstaigas: muitines, policijos komisariatus...



Tačiau Lietuvos Konstitucija, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti aktai skelbia, kad VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBDAVYS - VALSTYBĖ. Ne Kauno ar Vilniaus muitinė, ne komisariatas ir net ne ministerija. Šios institucijos tik vykdo valstybės, kaip darbdavio, joms deleguotas funkcijas.



Pagal įstatymus, delspinigių norintis darbuotojas privalo įrodyti, kad atlyginimo negavo dėl darbdavio kaltės. Bet joks Lietuvos teismas nepriims skundo, jei atsakovu bus įrašyta VALSTYBĖ. Dešimtims ir šimtams pareigūnų nurodyta atsakovais traukti niekuo dėtas teritorines įstaigas.



O atsakovas - teritorinė muitinė ar komisariatas - nekaltas dėl nukirptų algų, todėl delspinigių iš jo reikalauti nėra kaip.



Advokatas Arūnas Marcinkevičius "Lietuvos žinioms" tvirtino, kad tokių bylų nagrinėjimo precedentą sukūręs LVAT nepaisė, kad nutartyje pats sau prieštarauja.







Įstatymų kolizija



"Kolizijos problema iš tiesų yra", - tvirtino Marcinkevičius ir pažėrė citatų iš LVAT išplėstinės kolegijos nutarties. Jos konstatuojamojoje dalyje net keliose vietose cituojamas Konstitucinis teismas, kad "valstybė atlieka valstybės tarnautojų darbdavio vaidmenį".



LVAT nutartyje, kuria buvo priteistas atlyginimas pirmajam iš policininkų Linui Šarkiui, rašoma: "Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija ? dėl delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo konstatuoja, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestas pagrįstai, nes delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t.y. dėl ne viso darbo užmokesčio sumokėjimo jo kaltės nėra".



Atsakovas minėtoje byloje buvo Kauno rajono policijos komisariatas. Nors komisariatas ir gynėsi nejaučiąs jokios savo kaltės, LVAT išplėstinė kolegija nutartyje dėl atsakovo tinkamumo ar netinkamumo niekaip nepasisakė.



"Tačiau policijos ir muitinės veikla finansuojamos iš valstybės biudžeto, pagal įstatymus atsakovu gali būti tik tas asmuo, kuris tyčia ar netyčia pažeidė sutartis ar teisės aktus. O ką konkrečiai pažeidė teritorinės policijos ar muitinės įstaigos? Kuo ir kaip pasireiškė jų veiksmų kaltė ar neatsargumas, ypač žinant, kad teritorinių įstaigų veiklai skiriamų asignavimų valdytojai yra atitinkami departamentai?" - retoriškai klausė Maricnkevičius.



Anot jo, dabar valstybės tarnautojų tesės pažeidžiamos, jie diskriminuojami, lyginant su kitais asmenimis, dirbančiais pagal Darbo sutartis.



Pasak Marcinkevičiaus, peržiūrėjus "krūvą Lietuvos aukščiausiojo teismo bylų", paaiškėjo, kad iš vėluojančių mokėti algas kitų darbdavių (ne valstybės) delspinigiai priteisiami.



Velykų "stebuklas"



Atlyginimo bylas jau laimėjo šeši policijos pareigūnai. Pernai gruodį prieš pat Kalėdas pingėlius laimėjo Linas Šarkis. LŽ tuo metu teisme kalbinti pareigūnų atstovai tikino nesitikėję geresnės kalėdinės dovanos. O prieš kelias dienas atlyginimus prisiteisė dar penkiese. Sotesnės Velykos laukia Panevėžio rajono policijos komisariato patrulio Rimanto Drebicko, kriminalinės policijos tyrėjų Daivos Triponienės, Laimos Matiukienės ir Almanto Žibaičio, prisiteisusių po tūkstantį su trupučiu litų. Beveik du tūkstančius gaus Anykščių rajono policijos komisariato patrulių būrio vadas Linas Šulskus. Be policininkų, bylas dėl darbo užmokesčio indeksavimo yra laimėję muitininkai, ugniagesiai.



Antradienį paskelbtas LVAT verdiktas ne tik galutinis ir neskundžiamas. Tvirtinama, kad jis "galutinai suformavo teismų praktiką".



Lygios galimybės



O kas bus, jei dėl valstybei, kaip darbdaviui, suteikiamų išskirtinių sąlygų, pasiskųs kiti darbdaviai? Ar Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga imtųsi nagrinėti tokį skundą?



Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja teisės klausimais Ieva Mickuvienė: "Taip staiga atsakyti į tokį klausimą nelengva, gavę tokį skundą turėtume jį gerai apsvarstyti, atlikti tyrimą, apklausti institucijas... Girdėjau apie pareigūnų algų ir delspinigių problemą. Jei dėl to į mus kreiptųsi, per 14 dienų turėtume atsakyti, ar šis klausimas bus nagrinėjamas. Jei skundas būtų priimtas, tyrimą reiktų atlikti per mėnesį. Tiesa, ypatingais atvejais šį terminą galima pratęsti dar mėnesį".



Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė: "Per septynerius metus buvo ne vienas atvejis, kai žmonės skųsdavosi darbdaviu - ministerija, aukštojo mokslo įstaiga ar panašiai. Taip pat būdavo skundžiama valstybė, kolegialus organas Vyriausybė bei priimti įstatymai".



Pasak Burneikienės, pareigūnų ir valstybės tarnautojų delspinigių klausimą turėjo išspręsti teismai. "Tačiau, kiek man žinoma, neišsprendė, - sakė lygių galimybių kontrolierė. - Todėl jei gautume skundą dėl valstybės, kaip darbdavio, veiksmų - spręstume, žiūrėtume".



Kita vertus, anot kontrolierės, valstybė kai kuriais atvejais pranoksta kitus darbdavius sąžiningumu. Mat valstybės tarnautojai, pareigūnai, anot kontrolierės, saugesni, jų teisės geriau užtikrinamos, nei kai kuriose privačiose įmonėse. Burneikienė priminė, kad esama įmonių, kurių darbuotojus galima palyginti su vergais. Neseniai kontrolieriaus tarnyba mažųjų partijų naudai išsprendė ginčą dėl šių finansavimo iš valstybės biudžeto. Šiuo metu biudžeto lėšų skiriama tik į Seimą patekusioms partijoms.



Bijo visuomenės supriešinimo



Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys abejojo, ar verta "kelti delspinigių klausimą". Jis tvirtino suprantąs, kad delspinigiai žmonėms priklauso. Tačiau, anot pašnekovo, reikalavimas juos priteisti supriešintų visuomenę. "Aš nemanau, kad delspinigiai yra ta vertybė, dėl kurios vertėtų taip rizikuoti, - pastebėjo Šukys. - Delspinigių reikalaujančių valstybės tarnautojų kita visuomenės dalis gali ir nesuprasti".



Šukys dar prieš kelerius tvirtino, kad atlyginimų indsekavimas yra neteisėtas, tačiau jo nuomonės nebuvo paisoma. Vyriausybė koeficientą įvedė. "Man sakė, kad tai truks tik pusmetį, kol bus patvirtintas naujas biudžetas, - teigė teisininkas, - tačiau valstybei taip patiko šis "taupymo būdas", kad "taupė" dar apie dvejus metus..."



Tačiau pinigų priteisimas iš teritorinių įstaigų Šukį stebino. "Vyriausybės teisinis nihilizmas ir neveiklumas gali sukelti policijos komisariatų ir priešgaisrinio gelbėjimo tarnybų bankrotus, griūtį... Kiekvieną akimirką į policijos komisariatus, priešgaisrines gelbėjimo tarnybas, muitinės padalinius gali atvykti antstoliai, areštuoti sąskaitas bei turtą ir pareikalauti įvykdyti teismų sprendimus. Juk antstoliams nesvarbu, kad minėtos įstaigos gali pritrūkti lėšų savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti, o Lietuvoje situacija gali tapti grėsminga", - sakė Šukys.

Anot jo, Lietuvos teismai jau yra gavę apie 5 tūkstančius ieškinių, tačiau artimiausiu metu prognozuojamas ieškinių bumas. Šukys įregistravo įstatymo projektą, pagal kurį siūlo valstybės tarnautojams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pripažinti valstybės vidaus skola ir ją grąžinti lygiomis dalimis kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka.