Iki šių metų pradžios nebuvo aiškiai apibrėžtos asmens bei turto saugotojų teisės ir pareigos. Asmens bei turto saugos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 160 ?Dėl Asmens bei turto saugos nuostatų patvirtinimo? ir vidaus reikalų ministro 1993 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 673 ?Dėl leidimų sistemos veiklos, vykdant Asmens bei turto saugos nuostatus? bei kiti su šia veikla susiję teisės aktai. Tačiau nebuvo vientiso įstatymo, kuris reguliuotų minėtą sritį, kuris tiksliai apibrėžtų saugos tarnybų, o kartu ir apsaugos darbuotojų teises ir pareigas. Tokia situacija, prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.80 str. 1 d., pagal kurią draudžiama valstybės ar savivaldos institucijoms įstatymuose nenustatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.



Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas Nr. IX-2327 (toliau tekste ? Asmens ir turto saugos įstatymas), reglamentuoja privačių juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir valstybės bei savivaldybių įmonių vykdomą ginkluotą ir neginkluotą asmens ir turto saugą, ją vykdančių apsaugos darbuotojų teises bei pareigas, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų panaudojimo teisėtumo sąlygas, asmens ir turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas ir šios veiklos valstybinę priežiūrą.



Pagal Asmens ir turto saugos įstatymo 2 str. apsaugos darbuotojas- asmens ir turto saugą vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio darbuotojas.



Pagal Asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 1, 2 p.p. bei 15 str. 1 d. apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę laikyti, nešiotis ir naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, taip pat panaudoti fizinę prievartą. Tačiau, šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių bei fizinės prievartos panaudojimui yra taikomi įstatymų, reglamentuojančių būtinąją gintį ir būtinąjį reikalingumą, reikalavimai. (Asmens ir turto saugos įstatymo 15 str. 2 d.). Būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo sąvokos yra apibrėžtos LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau tekste ? LR ATPK) ir LR Baudžiamajame kodekse (toliau tekste ? LR BK).



Būtinoji gintis. Pagal LR ATPK 18 str. administracinių teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pagal LR BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo pažymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.



Būtinasis reikalingumas. Pagal ATPK 17 str. administracinių teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pagal LR BK 31 str. 1 d. asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiklą, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.



Taigi darytina išvada, kad apsaugos darbuotojas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones bei fizinę prievartą, jeigu minėtų priemonių panaudojimas atitinka (yra proporcingas) kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį bei jeigu esant tam tikromis aplinkybėmis, grėsme negali būti pašalinta kitomis priemonėmis.



Beje, Asmens ir turto saugos įstatymo 15 str. 3 d. numato apsaugos darbuotojui prievolę, jeigu leidžia aplinkybės ? įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, jei šis nevykdys apsaugos darbuotojo nurodymų išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugos darbuotojo ar saugomo subjekto, ar saugomame objekte esančių asmenų gyvybei ar sveikatai arba įspėti yra neįmanoma?.



Atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, apsaugos darbuotojas privalo pasirinkti tokias leistinas reagavimo prieš įtariamą teisės pažeidėją priemonės bei tiek ir tokiu mastu, kurios yra neišvengiamai būtinos kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Be to, apsaugos darbuotojas, kiek tai įmanoma, turi stengtis naudoti nesmurtines poveikio priemones (pvz. derybos).



Asmens ir turto saugos įstatymo 2 str.16 d. yra pateiktas specialiųjų priemonių apibrėžimas, t.y. aktyvios gynybos prievartos priemonės (antrankiai, guminės lazdos, savigynai skirti įtaisai, aerozoliniai įrenginiai ir įtaisai, elektrošoko įrenginiai, tarnybiniai šunys), kuriomis siekiama apginti saugomą subjektą ir objektą ar apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisėto kėsinimosi, taip pat sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją. Minėtas įstatymas numato platesnį specialiųjų priemonių spektrą, todėl apsaugos darbuotojams vykdant savo pareigas yra suteikiami platūs įgaliojimai.



Atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; gindamas saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio sveikatai ar gyvybei; atremdamas saugomų objektų užpuolimą; sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; pašalindamas iš saugomų objektų, masinių ar kitų renginių asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų. Be to, apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui arba jeigu yra pagrindas manyti, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau. Saugomų objektų ar juose esančių asmenų apsaugai apsaugos darbuotojai gali naudoti ir tarnybinius šunis.



Pažymėtina, kad šaunamojo ginklo panaudojimui yra suformuluoti griežtesni pagrindai, nei kitokios prievartos panaudojimo atveju. Šaunamąjį ginklą apsaugos darbuotojas gali panaudoti tik tuomet, kai fizinė prievarta ar specialiosios priemonės yra neveiksmingos arba jas panaudoti nėra galimybės.



Apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą kaip išimtinę priemonę atremdamas pasikėsinimą ar saugomo objekto ginkluotą užpuolimą, gresiančius jo gyvybei, gindamas saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio gyvybei, sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, kuris aktyviais, tačiau ne bet kokiais veiksmais vengs sulaikymo. Jei asmuo vengia sulaikymo bėgadamas nuo apsaugos darbuotojo, bet nesukelia grėsmės nei apsaugos darbuotojo, nei saugomo asmens gyvybei, šaunamąjį ginklą naudoti draudžiama (išskyrus įspėjamuosius šūvius). Be to, asmens ir turto saugos įstatymas numato apsaugos darbuotojui teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūnus.



Asmens ir turto saugos įstatyme numatytas draudimas apsaugos darbuotojams panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys. Tačiau apsaugos darbuotojams draudžiama naudoti ir šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė, ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.( Asmens ir turto saugos įstatymo 16 str. 2 d., 17 str. 4 d.).



Vadovaujantis Asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 3 p. apsaugos darbuojas įtardamas, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau, tuo atveju, kai apsaugos darbuotojas užklupo įtariamą teisės pažeidėją darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikaltimą , susijusį su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to, jisai gali įtariamą teisės pažeidėją sulaikyti, o po sulaikymo nedelsiant perduoti minėtą asmenį policijai.



Jeigu saugomame objekte galioja leidimų režimas, apsaugos darbuotojas turi teisę tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius bei su jais susijusius dokumentus.



Turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikaltimas, apsaugos darbuotojas turi teisę pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti turimus daiktus. Tačiau, tik gavęs įtariamo teisės pažeidėjo žodinį ar rašytinį sutikimą, apsaugos darbuotojas gali minėtus daiktus apžiūrėti. Turint įtariamo teisės pažeidėjo rašytinį sutikimą, galima apžiūrėti ir patį asmenį. Pažymėtina, kad be reikalaujamo sutikimo, apsaugos darbuotojas neturi teisės apžiūrėti nei minėtus daiktus, nei asmenį.



Kliento, juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo, kuriame yra saugos padalinys, valdymo organo rašytiniu pavedimu apsaugos darbuotojas turi teisę neįleisti į saugomą objektą kitų asmenų, išskyrus pareigūnus bei kitus asmenis, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai (Asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 7 p.)



Apsaugos darbuotojas gali neleisti į masinius ar kitus renginius, kuriuose palaiko viešąją tvarką, asmenų, mėginančių įsinešti uždraustus daiktus ar nesilaikančių nustatytų taisyklių, taip pat pašalinti iš renginio asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus. Reaguodamas į pavojaus signalus, apsaugos darbuotojas turi teisę naudoti transporto priemonę su oranžinės spalvos švyturėliais.



Apsaugos darbuotojas, atlikdamas pareigas turi bendradarbiauti su policija. Įtardamas, kad rengiamas, daromas ar jau padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, apsaugos darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, apsaugoti įvykio vietą, imtis priemonių liudytojams nustatyti, suteikti pagalbą pareigūnams ar kitiems asmenims sulaikant įtariamus teisės pažeidėjus (kiek tai netrukdo atlikti tiesiogines pareigas), esant reikalui suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Jeigu buvo panaudotas šaunamasis ginklas ar specialiosios priemonės ir dėl to žuvo žmogus ar jam buvo sutrikdyta sveikata ar padaryta turtinė žala, apsaugos darbuotojas apie tai privalo nedelsdamas pranešti atitinkamai teritorinei policijos įstaigai.